LT GLOBĖJŲ
IR ĮVAIKINTOJŲ ASOCIACIJA
Įtėviai nebebus diskriminuojami
Mes itin džiaugiamės ir didžiuojamės, kad pagaliau Seimas priėmė asociacijos inicijuotas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-1878(2), kuriomis nutarta įtėviams, kurie turi galimybę pasiimti 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, už šias atostogas mokėti nuo kompensuojamo uždarbio dydžio priklausančią išmoką.
Dabartinis reglamentavimas suteikia galimybę įsivaikinus bet kokio amžiaus vaiką vienam iš įtėvių gauti 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Tačiau vaiko priežiūros atostogų metu, jeigu įvaikintas vaikas yra vyresnis negu dveji metai, yra mokama ne nuo kompensuojamo uždarbio dydžio priklausanti, bet fiksuota 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka.
Šį šeštadienį Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks pirmoji specializuota konferencija, skirta įtėviams ir globėjams ar planuojantiems, svarstantiems jais tapti. Konferencija nemokama, o joje pranešimus skaitys garsiausi šalyje ekspertai: psichologai–psichoterapeutai, lektoriai, turintys specializuotos praktinės patirties, dirbant su biologinių tėvų netekusiais vaikais. Konferencija „Globėjų ir įtėvių šeimų stiprinimas“ tikimasi šeimas įgalinti efektyviai spręsti kylančius iššūkius, padėti išlaikyti ir stiprinti šeimoje savitarpio supratimą, pagarbą ir atsakomybę.
LT globėjų ir įtėvių asociacijos (LGIA), organizuojančios konferenciją, vadovas Tomas Rimkus pasakoja, jog biologinių tėvų netektį patyrusiam vaikui atėjus į naują šeimą, be džiugesio, kartu išgyvenama ir neigiamų jausmų, tokių kaip nerimas dėl vaiko sveikatos, stresas dėl pasikeitusio šeimos gyvenimo ritmo, rūpestis kaip pažinti, suprasti ir patenkinti vaiko poreikius ir t. t. Šie išgyvenimai dažnai turi lemiamos įtakos tolesniems santykiams šeimoje. Įvaikinimo ir globos atveju, krizės šeimose yra neišvengiamos, ypač adaptacijos periodu, kuris, remiantis atlikto tyrimo rezultatais, gali trukti net ne vienerius metus. Pasaulyje yra atlikta nemažai tyrimų, rodančių, kad daugiau nei pusė įtėvių, atkeliavus vaikui į šeima, suserga depresija. Todėl yra svarbu, kad įtėvių ir globėjų šeimos laiku gautų reikiamą ir savalaikę pagalbą.
„Šioms šeimoms ypač reikalingas palaikymas, kurio, deja, šiandien mūsų valstybėje nėra suteikiama pakankamai. 2018 m. LGIA atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje asmens sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo, socialinių ir teisinių paslaugų prieinamumas yra vis dar nepakankamas. Dalis įtėvių ir globėjų šeimų kreipiasi į privačius specialistus, tačiau ne visos gali sau tai leisti. Ekspertų, kurie turėtų daug praktinės patirties su įsivaikinusiomis ar globojančiomis šeimomis, Lietuvoje nėra daug, ypač jų trūksta mažesniuose Lietuvos miestuose. Taip ir gimė idėja organizuoti konferenciją, kurioje koncentruotai būtų pateikiami praktiniai patarimai, kaip galima būtų įveikti dažniausiai pasitaikančius iššūkius. Paskaitas skaitys aukščiausios kompetencijos ir specializuotos patirties turintys ekspertai, o dalyviams iš visos Lietuvos konferencija bus nemokama“, – teigia T. Rimkus.
Konferencijos metu Paramos vaikams centro įkūrėja ir vadovė, psichologė, vaikų ir paauglių psichoanalitinė psichoterapeutė Aušra Kurienė skaitys pranešimą tema „Sužalota vaikystė: ko reikia vaikams, kad užaugtų“, psichologė psichoterapeutė doc. dr. Asta Adler – „Prarasti ir atrasti: prieraišumo kūrimo naujoje šeimoje iššūkiai ir galimybės“. Lektorė, Valdorfo pedagogė Edita Kuliavaitė pasakos apie globojamų ir įvaikintų vaikų raidos ypatumus ir patars, kaip auginti vaikų savivertę, tuo tarpu šeimos santykių lektoriaus, sertifikuoto kūno psichoterapeuto Vaido Arvasevičiaus tema „Paauglystės iššūkiai: suaugusiojo vaidmuo, galia ir bejėgystė“.
Konferencijoje vietų skaičius ribotas, tad norintys joje dalyvauti turi iš anksto užsiregistruoti ir gauti e. paštu registracijos patvirtinimą.
„Konferencija yra projekto „Globėjų ir įtėvių šeimų stiprinimas“ startas, iki metų pabaigos dar planuojama įvairiuose Lietuvos miestuose organizuoti seminarus, savitarpio pagalbos grupes ir psichologines konsultacijas globėjų ir įtėvių šeimoms. Jos taip pat bus nemokamos“, – teigia T. Rimkus.
Konferencija yra dalis projekto „Įtėvių ir globėjų šeimų stiprinimas ir telkimas“, iš dalies finansuojamo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis. Prie konferencijos organizavimo paslaugomis ar finansine parama prisidėjo ir įvairios organizacijos – VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ ir pagalbos centras „Šeimos slėnis“, UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic“, „Vilijos šakočiai“, „IRV spaustuvė“, farmacijos įmonė „Medicata Filia“, žemės ūkio technikos bendrovė „Rovaltra“.
Kviečiame į konferencija „Globėjų ir įtėvių šeimų stiprinimas“
LT globėjų ir įtėvių asociacijos organizuojama konferencija skirta šeimoms, kurios globoja ar yra įsivaikinusios vaikus, taip pat toms šeimoms, kurios dalyvauja globos ar įvaikinimo procese – mokosi, laukia mokymų, vertinimo ar pasiūlymo, galiausiai – tiems, kurie apie globos ir įvaikinimo idėją dar tik nedrąsiai svarsto.
Konferencija tikimasi ugdyti globėjų, įtėvių ir jais ketinančių tapti asmenų šeimas, kad jos būtų savarankiškos ir konstruktyvios, gebančios efektyviai spręsti kylančius globos ir įvaikinimo iššūkius, išlaikyti ir stiprinti šeimoje savitarpio supratimą, pagarbą ir atsakomybę.
Šeimų piknikas Lietuvos Respublikos Prezidentūroje
2018 m. liepos 17 d.
Džiaugiamės galėdami, antrus metus iš eilės, prisidėti ir pakviesti savo narius į jau tradicija tapusį įvaikintus ir globojamus vaikus auginančių šeimų vasaros susitikimą, kartu su J.E. Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite.
Šventėje Prezidentė bendravo su šeimomis, padėkojo įtėviams ir globėjams už jų širdies šilumą ir pasiryžimą imtis atsakingo žingsnio. Šalies vadovė palinkėjo globojamus ar įvaikintus vaikus užauginti dorais, darbščiais, išsilavinusiais ir mylinčiais Lietuvą.
„Savo namų duris pasiryžę atverti žmonės ne tik pasirūpino be tėvų globos likusiais vaikais, bet ir susibūrė į Įtėvių ir globėjų asociaciją. Savo veikla jie siekia padėti valstybinėms institucijoms tobulinti globos ir įvaikinimo tvarkas, dalintis patirtimi, padėti žmonėms, siekiantiems tapti įtėviais ir globėjais“ – sakė šalies vadovė.
Pasak šalies vadovės, įvaikinti ar globoti vaiką – svarbus, atsakingas ir labai kilnus, kitus įkvepiantis poelgis. Gausus šventės dalyvių būrys – geriausias įrodymas, kad tokių žmonių atsiranda vis daugiau, ir šeimose gali augti vis daugiau vaikų.
Vyresnius vaikus įsivaikinusiems tėvams – apmokamos vaiko priežiūros atostogos
2018 m. birželio 20 d.
Asociacija sveikina Vyriausybės sprendimą, pritarti Seimo narių siūlymui leisti vaikus įsivaikinusiems tėvams išeiti apmokamų vaiko priežiūros atostogų neatsižvelgus į naujo šeimos nario amžių. Ministrų kabineto nariai šiam pasiūlymui trečiadienį pritarė pasitarime: toliau jis keliaus į formalų Vyriausybės posėdį ir į Seimą.
Šiuo metu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytos vaiko priežiūros atostogos ir įtėviams, bet jų trukmė – iki vaikui sukaks dveji metai.
Seimo narių Monikos Navickienės, Rimantės Šalaševičiūtės ir Rimanto Dagio pasiūlymu norima skatinti įvaikinti ir vyresnius nei dvejų metų vaikus.
„Priėmus į šeimą vyresnius vaikus reikia laiko apsiprasti ne tik vaikui, bet ir suaugusiesiems. Ryšio užmezgimas yra sudėtingas procesas: jam reikia laiko, kantrybės ir pastovumo. Neįmanoma užmegzti tvirto ryšio per trumpą laiką ir išbėgti į darbą. Negana to, įvaikinus šiek tiek vyresnius vaikus kartais reikia laiko skirti jų gydymui ar psichologinei pagalbai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Šiuo metu vienas iš įtėvių, esantis vaiko priežiūros atostogose, turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kol vaikui sueis 1 arba 2 metai. Jeigu pasirenkama vaiką auginti iki 1 metų, mokama 100 proc., jeigu iki 2 metų – pirmaisiais metais mokama 70 proc., antraisiais – 40 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šių metų birželį iš viso buvo 1358 vaikai, kuriuos galima įsivaikinti. Lietuvoje šiuo metu yra 131 šeima, norinti priimti į savo gretas naują šeimos narį, iš jų 69 laukia pasiūlymo įvaikinti.
Asociacija tikisi, kad pasiūlymui pritars Seimas ir jis įsigalios nuo 2019 m. sausio 1 d.
„Įvaikinimas ir globa: ar įstatymai atitinka realius poreikius?“
2018 m. kovo 19 d.
Šiandien Seime vykusios konferencijos metu „Įvaikinimas ir globa: ar įstatymai atitinka realius poreikius?“ buvo pristatytas tyrimas, kurio rezultatai atskleidė, su kokiais iššūkiais susiduria tėvų globos netekusius vaikus įvaikinę ar nuolat globojantys tėvai. Pagrindinės kritikos strėlės skriejo į įtėvius bei nuolatinius globėjus diskriminuojančią tvarką, pagal kurią suteikiamos vaiko priežiūros atostogos ir mokamos išmokos. Be to, dažnai tėvų netekę vaikai susiduria su raidos, ugdymo ir kitais iššūkiais, tačiau remiantis tyrimo duomenimis, paslaugos, padedančios šiuos iššūkius įveikti, ne visuomet prieinamos.
LT globėjų ir įvaikintojų asociacijos vadovas Tomas Rimkus pasakoja, kad dabartinė vaiko priežiūros atostogų tvarka nuolatiniams globėjams bei įtėviams yra juos diskriminuojanti biologiniu keliu vaikų susilaukiančių tėvų atžvilgiu. „Dabartinė sistema suteikia galimybę įsivaikinus bet kokio amžiaus vaiką vienam iš įtėvių gauti 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Tačiau jiems yra apribotos išmokos – per mėnesį mokama nustatyta 304 Eur suma. Išmokos nėra susietos su įtėvių gaunamomis pajamomis, nuo kurių yra mokami tokie patys mokesčiai, kuriuos moka ir biologiniu keliu vaikų susilaukiantys tėvai. Dabartinė sistema įveda šeimą į finansinį nestabilumą bei kuria nesaugumą“, – tikina T. Rimkus. Jis tikina, kad diskriminacijos panaikinimas reikštų, kad įtėviams būtų suteikiamos tokios pačios atostogos ir mokamos tokios pačios išmokos kaip biologiniu keliu vaikų susilaukiantiems tėvams. Galbūt įtėviai ir nepasinaudos pilnomis atostogomis, tačiau čia turi būti jų teisė rinktis, įvertinus individualią situaciją, kaip pavyksta įveikti adaptacinius iššūkius šeimoje.
Asociacijos susitikimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministru
2017 m. kovo 13 d.
Siekiant vieno svarbiausių prioritetų socialinėje srityje – kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų galėtų augti šeimose, būtina trumpinti ir supaprastinti įvaikinimo procedūras ir didinti išmokas globėjams. Šio tikslo įgyvendinimo priemonės aptartos socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio susitikime su LT globėjų ir įvaikintojų asociacijos valdybos pirmininke Judita Nagiene.
„Mes įsikūrėme vos prieš porą mėnesių ir esame visos Lietuvos globėjų ir įtėvių asociacija. Sunkiausia iki šiol buvo surinkti patirtis – nuolat klausinėdavome pažįstamų ir žmonių, kurie įsivaikino, o bendros praktikos ir vieningos jėgos, siūlančios konkrečiai spręsti problemas, nebuvo. Todėl dabar, tapę jau vieningi, norime pasidalinti savo patirtimi, auginti savitarpio pagalbos suteikimą, žinoma, įsitraukti į įstatymų, susijusių su mūsų tema, leidybą“, – sakė LT globėjų ir įvaikintojų asociacijos narė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Jos kolega Tomas Rimkus dar pabrėžė, kad tokios asociacijos uždavinys ir kvietimas – padėti įsivaikinti visiems norintiems. „Nebijokite, įsivaikinkite, o mes tikrai padėsime“, – sakė asociacijos vadovas. Įtėvis Zigmas Giedrimas teigė norintis, kad visuomenė pamatytų, jog ši tema patiria tiek daug spaudimo ir neigiamų suvokimų: „O mes norime pasakyti, kad globėjai ir įtėviai kartu su valstybe jau padarė daug pozityvių dalykų, jei žiūrėtume, pavyzdžiui, nuo mano paties asmeninės, kaip įtėvio, istorijos, nuo 2006 metų.“
Globėjai ir įtėviai spręs problemas kartu – susibūrė į asociaciją
Lietuvos vaikų teisių apsaugos sistema yra pertvarkoma, siekiama atsisakyti institucinės globos, todėl vis daugiau mūsų šalies gyventojų pasiryžta tapti globėjais ir įtėviais. Likimo nuskriaustus vaikus auginantys susiduria su teisinėmis ir socialinėmis problemomis, kurias iki šiol kiekviena šeima spręsdavo savarankiškai. Naujos asociacijos steigėjų siekis – suvienyti globėjus ir įtėvius bei prisidėti prie vaikų teisių sistemos pertvarkos, atsižvelgus į vaikų, augančių globoje, poreikius.
Į ką tik susibūrusią asociaciją kasdien kreipiasi vis daugiau globėjų ir įvaikintojų iš visos Lietuvos, kurie nori tapti jos nariais. Pasak asociacijos valdybos pirmininkės Juditos Nagienės, Lietuvos šeimoms, kurios nusprendė auginti vaikus, likusius be tėvų globos, būtina pagalba, palaikymas ir informacijos prieinamumas.
„Džiaugiamės, kad globėjų skaičius auga, tačiau akivaizdu, kad valstybės dėmesys tokioms šeimoms nėra pakankamas. Šiuo metu LR Vyriausybėje ir LR Seime nagrinėjant teisės aktus, liečiančius vaikų teisių apsaugos sistemą, būtina atsižvelgti ir į praktinius aspektus, su kuriais kasdien tenka susidurti mums – globėjams ir įtėviams“, – sako J.Nagienė, kurios šeimoje auga 2 vaikai, paimti iš globos namų.
Anot jos, globėjų ar įvaikintojų šeimos įvaikinimo ar vaiko globos nustatymo procese pastoviai susiduria su sisteminėmis kliūtimis, kurios labiausiai kenkia vaikams – dėl dažnų biurokratinių kliūčių, jiems ilgiau tenka gyventi globos namuose, o ne šeimoje. Nesutvarkytas vaikų statusas, ilgai trunkantys procesai neretai ir visam laikui užtrenkia kelią vaikui patekti į šeimą.
Asociacijos steigėjai jau numatė prioritetinį darbų sąrašą. Vienas iš svarbiausių uždavinių – kolektyvinių globėjų ir įtėvių poreikių ir patirčių atstovavimas valstybinėse bei savivaldybės institucijose, kad teisės aktuose būtų atsižvelgta ir į praktinius aspektus. Asociacijos artimiausiu metu ketina susitikti ir su LR socialinės apsaugos ir darbo ministru.
J.Nagienės teigimu, norintiems tapti globėjams ar įtėviams vis dar trūksta informacijos, kurią būtų galima rasti vienoje vietoje. „Globėjai ir įtėviai sunkiai randa net ir pačią elementariausią informaciją. Tarkim, šiandien nėra aišku kur skambinti ir teirautis, norint sužinoti ar tapus įtėviais priklauso 3 mėnesių atostogos, kuomet vaikas jau augo šioje šeimoje ir iki šiol buvo globojamas“, – dalinasi asociacijos valdybos pirmininkė.
Asociacijos valdybos nariai tikina, kad sunkumai, su kuriais tenka susidurti globėjams yra dažniausiai tipiniai, o juos išsprendus, gyvenimas palengvėtų daugeliui šeimų, o svarbiausia – vaikams, kuriems atsirastų daugiau galimybių augti jos mylinčiose šeimose, o ne institucijoje.